1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?
Specialios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros nėra. Ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėja taikos teismas (it. giudice di pace).
Paprastai byla taikos teisme nagrinėjama taikant kuo paprastesnę procedūrą, žr. Civilinio proceso kodekso (it. codice di procedura civile) 316−322 straipsnius.
1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma
Taikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus, susijusius su kilnojamuoju turtu, kurio vertė yra ne didesnė kaip 10 000 EUR, išskyrus atvejus, kai įstatyme aiškiai nustatyta kitaip.
Taikos teisėjas taip pat nagrinėja ieškinius dėl nuostolių, susijusių su transporto priemonių ir vandens eismo nelaimingais atsitikimais, atlyginimo, jeigu ieškinio suma neviršija 25 000 EUR.
Nepaisant ieškinio sumos, taikos teisėjas nagrinėja visas bylas, susijusias su:
- ribų nustatymu ir įstatymu, teisės aktu arba papročiu nustatytų atstumų laikymusi sodinant medžius ir gyvatvores;
- gyvenamųjų namų aptarnavimo paslaugų taikymo sritimi ir jų naudojimusi;
- pastatų savininkų arba gyventojų santykiais dėl įprastas normas viršijančio dūmų, garų, karščio, triukšmo, vibracijų ir panašių trikdžių lygio;
- palūkanomis arba išlaidomis, susijusiomis su pavėluotai mokama pensija arba socialinėmis išmokomis.
1.2 Procedūros taikymas
Neseniai įvykdyta reforma (Įstatyminiu dekretu Nr. 149/2022) buvo atlikta naujų pakeitimų, susijusių su bylomis taikos teisme. Kad bylos atitiktų skaitmeninius reikalavimus, nuo 2023 m. sausio 1 d. (įskaitant tą dieną nagrinėjamas bylas) taip pat taikomos Civilinio proceso kodekso 127 straipsnio trečios pastraipos ir 127-bis straipsnio (klausymai naudojant audiovizualines nuorodas), Civilinio proceso kodekso 127-ter straipsnio (rašytinių pranešimų pateikimas), Civilinio proceso kodekso 193 straipsnio antros pastraipos (teismo techninių ekspertizių deklaracijos priesaikoms su skaitmeniniu parašu) ir Civilinio proceso kodekso 196-duodecies straipsnio (įgyvendinimo nuostatos) (klausymai naudojant nuotolines audiovizualines nuorodas) nuostatos. Nuo 2023 m. birželio 30 d. (įskaitant tą dieną nagrinėjamą bylą) taikomos Civilinio proceso kodekso V‑ter antraštinės dalies I skyriuje (įgyvendinimo nuostatoje) išdėstytos nuostatos (skaitmeninis teisingumas).
Pareiškimai su apeliaciniu skundu teikiami supaprastintu procesu tiek, kiek jie tam tinkami (Civilinio proceso kodekso 281-decies – 281-terdecies straipsniai).
Pareiškimą taip pat galima pateikti žodžiu. Taikos teismas surašo ir įteikia pareiškėjui įrašą kartu su dekretu, kuriuo nustatoma Civilinio proceso kodekso 318 straipsnyje nurodytų šalių klausymo data.
Pareiškimuose turi būti nurodytas teismas ir šalys, konstatuotos faktinės aplinkybės ir nurodytas apeliacinio skundo dalykas (Civilinio proceso kodekso naujo 318 straipsnio pirma pastraipa).
Taikos teismas per 5 dienas nuo bylos paskyrimo paskelbia dekretą, kuriuo nustatoma šalių klausymo data pagal 281-undecies straipsnio antrą pastraipą (Civilinio proceso kodekso naujo 318 straipsnio antra pastraipa).
Pareiškėjas nustatomas pateikiant įteiktą pareiškimą arba Civilinio proceso kodekso 316 straipsnyje nurodytą oficialų įrašą kartu su 318 straipsnyje nurodytu dekretu (jeigu pareiškimas pateiktas žodžiu), pranešimą apie įteikimą ir, jei reikia, įgaliojimą.
O atsakovas nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso 281-undecies straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas pateikiant atsiliepimą į ieškinį ir, jei reikia, įgaliojimą (Civilinio proceso kodekso naujas 319 straipsnis).
Pirmajame klausyme taikos teismas gali savo nuožiūra apklausti šalis ir bando pasiekti taikos susitarimą. Jei taikiai sutarti pavyksta, taikos teisėjas surašo susitarimo protokolą. Jei taikiai sutarti nepavyksta, taikos teismas tęsia nagrinėjimą pagal supaprastintą procedūrą (281-duodecies antra, trečia ir ketvirta pastraipos) ir, jei nemano, kad byloje jau galima priimti sprendimą, pradeda su sprendimu susijusias tyrimo procedūras.
Kai taikos teisėjas nusprendžia, kad byloje jau galima priimti sprendimą, jis vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 281-sexies straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl reikalavimų formas nustato teisėjas – jis gali nurodyti bylą svarstyti žodžiu. Teismo sprendimas pateikiamas teismo kanceliarijai per 15 dienų nuo šio svarstymo.
1.3 Formos
Jokių formų nėra.
1.4 Pagalba
Jeigu bylos vertė neviršija 1 100 EUR, šalys gali taikos teisme išsiversti be advokato (Civilinio proceso kodekso 82 straipsnis; žr. informacijos suvestinę „Bylos iškėlimas teisme“).
Visose kitose bylose šalims turi atstovauti advokatai.
Tačiau taikos teisėjas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir apimtį, gali leisti šaliai jos žodiniu arba kitokiu būdu pateiktu prašymu bylinėtis pačiai.
Teisėjas patikrina, ar šalys ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad atvyktų į teismą, ir prireikus prašo jų papildyti arba patikslinti dokumentus, kurie, teisėjo manymu, turi trūkumų.
Jeigu nustatoma, kad advokatas neturi įgaliojimo būti atsakovo advokatu arba kad jo atstovavimo, pagalbos ar leidimo įgaliojimai turi trūkumų, dėl kurių jie yra negaliojantys, teisėjas nustatys terminą, per kurį šalys turės paskirti asmenį, atsakingą už jų atstovavimą ar joms teikiamą pagalbą, išduoti reikiamus leidimus ar suteikti arba atnaujinti įgaliojimą ad litem. Jeigu trūkumas per nustatytą terminą ištaisomas, pareiškimas laikomas patikslintu ir su juo susijusios materialinės ir procesinės pasekmės atsiranda nuo pirmo įteikimo dienos (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).
1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės
Taikomos įrodymų rinkimo bendrosios kompetencijos teismuose taisyklės (žr. informacijos suvestinę „Įrodymų rinkimas“).
1.6 Rašytinė procedūra
Tai reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 127‑ter straipsniu, kuriame nustatyta, kad vietoje klausymo, net jei jis jau suplanuotas, galima pateiki rašytinius pranešimus, kuriuose nurodomi tik pareiškimai ir reikalavimai, jeigu nereikalaujama, kad dalyvautų kiti asmenys nei atsakovo advokatai, šalys, prokuroras ir pagalbiniai teismo nariai. Tokiais atvejais visų dalyvaujančių šalių prašymu vietoje klausymo pateikiami rašytiniai pranešimai. Nurodydamas klausymo neorganizuoti teisėjas nustato privalomą ne trumpesnį nei 15 dienų terminą pranešimams pateikti. Kiekviena šalis [...]
1.7 Sprendimo turinys
Paprastai taikomos supaprastintos procedūros taisyklės, nurodytos 1.2 punkte.
Taikos teismas gali priteisti atitinkamą sumą ex aequo et bono (t. y. nepateikdamas aiškios nuorodos į teisės aktuose nustatytas taisykles) bylose, kurių vertė neviršija 2 500 EUR (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnis).
1.8 Išlaidų atlyginimas
Ar išlaidų atlyginimui taikomi kokie nors apribojimai? Jeigu taip, tai kokie?
Sprendimai, kuriais priteisiama atlyginti išlaidas, priimami vadovaujantis įprastomis taisyklėmis ir tai reiškia, kad pralaimėjusioji šalis turi apmokėti išlaidas. Tačiau pralaimėjus abiem šalims arba dėl kitos rimtos priežasties šalims gali būti nurodyta apmokėti tik savo išlaidas.
1.9 Galimybė apskųsti sprendimą
Remiantis ex aequo et bono principu priimti taikos teismo sprendimai (ginčuose, kurių vertė neviršija 2 500 EUR) gali būti ginčijami tik tuo atveju, jei buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, konstitucinė teisė, ES teisė arba atitinkamą klausimą reglamentuojantys principai.
Visus kitus taikos teisėjo priimtus sprendimus galima apskųsti apeliacine tvarka.
Žr. informacijos suvestines apie teismų sistemą, teismų jurisdikciją ir bylos iškėlimą teisme.